Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) šį rudenį pradeda pasaulinį mokslo projektą, kuriame bus nuodugniai tiriami kontroliuojamo klimato sąlygomis auginami augalai. Tokie tyrimai vienu metu leis keturiose atskirose klimato zonose tirti įvairiausias vietines ir egzotines augalų rūšis. Šiam tyrimui naudojamos nanotechnologijos prisidės kuriant inovatyvias ir modernias žemės ūkio technologijas bei produktus.
Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru įsteigtė Žemės ir miškų ūkio jungtinį tyrimų centrą. Jo šiltnamyje planuojama iki rugsėjo pradėti augalų raidos bei produktyvumo formavimosi dėsningumų tyrimus: bus ieškoma klimato kaitą švelninančių priemonių, aiškinamasi dirvožemio ekologijos, augalų adaptyvumo klausimai, atliekami biopotencialo formavimo biotechnologiniai tyrimai. Šiandien jie būtini patvarioms žemdirbystės technologijoms kurti.
„Šioje mokslinių tyrimų oazėje bus tiriami lauko augalai, gėlės, vaiskrūmiai, vaismedžiai, daržovės, tarp jų ir auginamos šiltnamiuose. Laukuose nereikės užimti didelių hektarų plotų, o tai pasitarnautų gamtai ir ekologijai. Ši tyrimų stotis yra itin kompaktiška, vos 400 kv. m ploto, tad poveikis ir žala aplinkai bei tyrimų sąnaudos bus nedidelės“, – apie šį mokslinį tyrimą sako ASU Agronomijos fakulteto prodekanas mokslui ir plėtrai, docentas Vaclovas Bogužas. Mokslininko teigimu, gamtoje daugelis veiksnių skiriasi dėl dirvožemio, klimato sąlygų. Tuo tarpu lauko augalų tyrimams šiltnamyje bus sumodeliuotos kontroliuojamos sąlygos: augalai bus auginami ir žiemą, ir vasarą. Tai yra puiki galimybė tyrimus atlikti bet kuriuo metu.
Klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms tyrimai leis pradėti naujos kokybės greitai augančių ir pagerintų kitomis savybėmis pasižyminčių medžių rūšių kūrimą. Bus modeliuojamos įvairiausios sąlygos – mitybos, klimato, ligų sukėlėjų ir jų plitimo, kiti veiksniai. Šalia šiltnamio įrengtos uždaros klimato kameros leis keisti net oro sudėtį. Automatinė kompiuteriu valdoma ventiliacijos sistema užtikrins gerą patalpų vėdinimą, veiks efektyvi šildymo sistema. Vasarą uždarius langus, bus užtikrinamas didesnis slėgis augalų auginimo zonose, todėl iš lauko nepateks oras su užkratu. Tinklas apsaugos nuo galimo vabzdžių pernešamo infekcinio užkrato plitimo. Klimato ir laistymo valdymo kompiuterinės programos palaikys net 24 skirtingus augimo sąlygų rėžimus.
ASU teigimu, tokie tyrimai yra mokslo naujovė, XXI a. pasiekimas, atveriantis naujas galimybes pažinti aplinką, spręsti ekologines problemas ir, be abejo, rasti tinkamiausius atsakymus tiems, kurie domisi augalais, naujausiomis technologijomis, mėgsta tobulėti.
Tyrimu centras įkurtas slėnio „Nemunas“ ir valstybės lėšomis.
Parengta pagal ASU informaciją
kitos naujienos
|
